šlyninis

2 šlýninis, -ė adj. (1) NdŽ, Ds, Kp, šlynìnis (2) KŽ; L 1. padarytas iš šlyno: Zanas ten rūko šlyninę pypkę P.Cvir. Pridė[ja]u šlýninį bliūdą blynų i pastūmiau pečiun Ml. Šlyninė tešla labai skubiai sugeria vandenį A1884,129. ^ Ir viralo skonis jai buvo kaip šarmo, ir blynai kaip šlyniniai, ir kruopos ne kruopos A.Vien. 2. Brž gausus šlyno, šlyningas: Šlyninė, klijauna žemė K.Būg(Lkm). Mūs upės dugnys šlyninis LTR(Tvr). Bloga jų žemė – šlýninė Ds. Agurkam reikia minkštos žemės, pas mum tai šlynìnė žemė Brž.

◊ kaĩp šlýninis apie gražų, riebų žmogų ar gyvulį: Arkliai kad gražūs, kad riebūs – kaip šlyniniai LTR(Kp).